Tavo istorija

Meškiuko pošventiniai sapnai

IMG_0033Migo vieną dieną meškiukas ir užmigo… Sapnuoti jis pradėjo, kaip gražiai ir noriai renkasi bėgikai pabėgioti į Trakų pusmaratonio kalėdinę treniruotę Varnikuose. Kaip gražiai ir su nuotaika visi bėga, kaip nuotaikingai kerta kibinus kibininėje, kaitinasi pirtyje ir įkaitę šokinėja į tvenkinuką, kepa kepsnius grilio namelyje. Visai nesvarbu, kad nėra sniego ir lauke visai ne žiemiška pliusinė temperatūra – svarbu gera nuotaika. Sapnas persikelia į Vilniaus Kalėdinį bėgimą, kuriame Trakų pusmaratonio komanda bėgioja šventiškai pasipuošę muškietininkų kostiumais su renginio vėliava ir džiugina praeivius. Džiūgauja ir renginio vedėja, negalinti iš to
džiaugsmo ir nuostabos pratarti nei žodžio! Kaip gražiai viskas vyksta, galvotų V.Kernagio dainų herojus Kukutis, kaip gražiai visi sutaria ir linksminasi… Prabudo meškiukas ir netiki sapnu, greitai nubėgo prie kompiuterio, pasijungė visagalį internetą – tikrai tai vyko! Kadangi buvo prabusta 3-ą valandą nakties, tai meškis užsikaitė čiobrelių arbatos, užkabino šaukštą medaus ir vėl pasinėrė į miego karalystę…

Ir ką jūs galvojate, sapnai nesitraukia… Sapnuoja meškiukas, kad reikia bėgti, o taip tingisi, nesinori, bet įšokus į sportinę aprangą ir batelius, pajuda link Trakų. Sunku, atrodo, inkaras prikabintas, jau pirmuose metruose išmuša šaltas prakaitas. Šiaip ne taip nubėga apie 600m, priartėja prie ženklo, kur buvo parašyta Trakai, bet užrašas pakeistas į Našy Vasiukai… Už jo ribos nelikę jokių medžių, tik bebrų apgraužti kelmai ir taip iki pat Lukos ežero… Ežero vanduo truputį pakilęs, pontoninis tiltas plaukioja nutolęs nuo kranto laisvuoju stiliumi (ir vėl bebrai). Prie naujai statomo tilto priplaukia garlaivis, išlaipina miesto krepšinio komandos šokėjas, šios labai greitai užima trūkstamų turėklų vietą ir garlaivio kapitonui užleidus muziką pradeda šokti kankaną. Į bažnyčią bandanti nueiti bobutė nuspiriama į vandenį… Kitame krante geriausias rajono žvejys užmauna slieką, paspjaudo jį, valas kuo puikiausiai nugula ant vandens ir bobutė sėkmingai ištraukiama į krantą. Šalia sėdinčio žvejo bičiulio šuo taksas skubiai padaro dirbtinį kvėpavimą ir bobutė suspėja į mišias. Šokėjos, pamačiusios vyrukus irkluotojus, priartėjusius su savo valtimis, atletiško sudėjimo ir dar labai simpatiškus, nustoja savo šokį ir sulipa pas juos. Todėl meškiukas sėkmingai persikelia į kitą krantą, bet bėgioti jau nesinori… Pasivaikščios… Paėjęs pakrante link Nepomuko paminklo, užsikabina už bala žino iš kur atsiradusių akmenų ir – nosis kalbasi su grindiniu, kritimą sušvelnina stiprios rankos. Atsistoja ir už keliasdešimt metrų vėl krenta… Tfu, tfu, tfu… Iš kur tie akmenys, pagalvoja meškiukas, nusišluosto kraujuojančią nosį ir supykęs patraukia paminklo link. Ten linksminasi miestelėnai, sukrautas laužas, sudeginti paruoštas žymiausias rajono narkomanas, šalia ruošiami azijietiškos virtuvės patiekalai, o mėlyno namo direktorius net apsiseilėjęs pučia į saksofoną… Neužkabina, meškiukas patraukia į “chaltūros” centrą, gal ten kas nors įdomesnio vyksta. Pakeliui, prie teismo, vos neužvažiuoja Selas, bet nieko stebėtino, juk jis važiuoja „užmerktomis akimis“. Priedurų Skrybėlėtosios atvežta kanceliarinė žiurkė nušviečia, kad viduje posėdžiauja kurmiai… Ištroškęs meškiukas kerta per kiemus ieškoti vandens. Miesto vandenų įmonės darbuotojai plauna savo gazikus, vanduo užliejęs futbolo stadioną, jame treniruojasi kanupolistai. Kitame stadione mėtosi tušti zubrovkos buteliai, suvytęs agurkas ir pora teftelių konservų skardinių… Čia privažiuoja Trakų pusmaratonio organizatorius Evaldas Martinka ir sako “Kelkis, meškiuk, varom į Vilnių, ten sausio 5d. pusmaratonio treniruotė!”

Top